Kokia jūsų įmonės „vizitinė kortelė“ – svarbiausios datos, skaičiai, komandos nariai?
Ko gero, svarbiausia yra įkūrimo data. „Reborda“ buvo įkurta 1993 metais, tuo metu prekiavome automobiliais. Po metų nusprendėme pakeisti veiklą ir ėmėme specializuotis krovininių automobilių dalių prekyboje. Šiandien savo klientams galime pasiūlyti virš 20 000 įvairių krovininių automobilių, autobusų, priekabų ir puspriekabių atsarginių detalių.
Viena didžiausių mūsų vertybių – darbuotojai, kurie kasdien dėl klientų daro šiek tiek daugiau nei priklauso. Tai mūsų išskirtinumas – nes į klientą žvelgiame labai žmogiškai ir visada stengiamės užtikrinti kuo kokybiškesnį aptarnavimą.
Mūsų atsakingą požiūrį į darbą, klientus ir darbuotojus atspindi gaunami įvertinimai. Pavyzdžiui smulkaus ir vidutinio verslo apdovanojimas “Gazelė” , „Stipriausi Lietuvoje“ ar „TOP įmonė“.
Kodėl priėmėte sprendimą nerti būtent į komercinio transporto verslo vandenis?
Šią kryptį lėmė jau šiek tiek praminti takai Rusijoje. Direktoriaus Edvardo brolis krovininių automobilių dalimis prekiavo jau seniau, todėl susiklosčius galimybėms kartu vykti į Rusiją ir ten nupirktas detales čia perparduoti, verslas natūraliai pasisuko komercinio transporto linkme.
Tuo metu įmonėje viskas sukosi aplink transportą. Direktoriui gavus pasiūlymą prisidėti prie brolio važiuoti į Rusiją pirkti krovininių daliu, jis prisijungė ir nuo tada „Reborda“ prekiauja krovininių automobilių dalimis
Ar savo aplinkoje turėjote įkvepiančių pavyzdžių – sėkmės istorijų iš šios srities?
„Reborda“ buvo įkurta tokiu laikotarpiu, kuomet verslauti žmonės mokėsi patys. Intuityviai, klysdami ir mokydamiesi iš savo klaidų. Trūko elementarių žinių apie verslo valdymą, strategijas ir panašiai, todėl šiai dienai įkvepiantis pavyzdys yra mūsų įmonės direktorius, kuris reikiamais momentais nepabijojęs rizikuoti, sunkiai dirbdamas, padėjo labai tvirtus pagrindus ir šiandien galime nuo jų atsispyrę kurti toliau.
Kokie veiksniai – verslo partnerių, prekinių ženklų pasirinkimas, įmonės geografinė padėtis ar pan. – turėjo ir turi didžiausią įtaką jūsų įmonės evoliucijai?
Stabiliam ir tendencingam įmonės augimui įtakos turėjo ir tebeturi daugelis veiksnių. Tiesioginis bendradarbiavimas su FEBI, AUGER, VIGNAL ir daugeliu kitų žinomų prekinių ženklų padeda tobulėti. Gana anksti supratome, kad nuolat reikia investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, nes būtent jie bendrauja su klientais. Tad investicija į darbuotoją yra puiki investicija į kokybišką klientų aptarnavimą. Dar vienas labai svarbus dalykas – žengimas koja kojon su technologijomis. Investuojame į vidines technologijas ir programinę įrangą. Vystome elektroninę parduotuvę, prisijungėme prie „NexusTruck“.
Kaip apibrėžtumėte savo klientų lūkesčius, prioritetus, vertybes?
Kliento lūkesčiai yra pakankamai elementarūs. Atvykęs į fizinę ar e. parduotuvę, klientas tikisi gauti jam reikalingą, kokybišką prekę, tad vienas svarbiausių aspektų yra platus ir kokybiškas asortimentas. Dauguma mūsų klientų yra linkę konsultuotis, todėl visuomet stengiamės patarti, padėti. Dar mūsų klientams labai svarbus operatyvumas – kaupiame informaciją apie klientus, todėl laikas, per kurį surandame klientui reikiamą detalę, dažnai yra trumpesnis nei konkurentų. Taip pat, kai žinome, kad klientui skubiai yra reikalinga tam tikra detalė, darome viską, kad ją kuo greičiau ją pristatytume.
Kokie būdai auginti klientų būrį yra patys efektyviausi?
Pirmiausia reikia išmokti klausytis. Juk patys klientai dažnai pasako ko jiems trūksta ir ką būtų galima patobulinti. Todėl tiesiog klausomės ir atsižvelgiame. Nuolat siekiame pateisinti ir viršyti kliento lūkesčius, nes pastebėjome, kad sėkminga kliento aptarnavimo patirtis priverčia sugrįžti ir dar draugą pasikviesti.
Ar iš tiesų visuomet svarbiausia prekių / paslaugų kaina?
Kaina, be abejonės, yra labai svarbus kriterijus, tačiau tikrai ne visuomet. Aukšta kompetencija ir kliento pažinojimas (kai turi pakankamai duomenų apie klientą ir gali jį pakonsultuoti), operatyvumas (kaip greitai gali surasti, gauti ir pristatyti prekę) bei žinoma aukšta prekės kokybė yra tie kriterijai, kurie kartais kainą pastato į antrą eilę. Nepaisant to, „Rebordoje“ visuomet stengiamės pasiūlyti kainas, kurios tenkintų kliento lūkesčius
Kokią vertę gaunate būdami „NexusTruck Shop“ / „NexusTruck“ servisų tinklo dalimi? Kokie didžiausi privalumai ir trūkumai?
Buvimas „NexusTruck Shop“ tinklo dalimi atveria puikių galimybių: savo klientams galime pasiūlyti platesnį prekių asortimentą ir itin operatyviai aptarnauti tuos klientus, kuriuos ištinka bėda kitame Lietuvos mieste.
Dar vienas labai šaunus privalumas, tai galimybė dalintis žiniomis ir patirtimis su tos pačios srities specialistais. Tai padeda tobulėti, augti ir klientams suteikti dar kokybiškesnį aptarnavimą.
Ar esate atsidūrę kebliose situacijose dėl detalių kokybės, tiekimo terminų ar pan. dalykų, ir kaip tas krizes sekėsi suvaldyti?
Kalbant apie prekių pristatymo laiką, klientams siūlome standartinį ir express pristatymus. Būna, kad prekės pasiklysta, tačiau net jei tai įvyko ne dėl mūsų kaltės, prieš informuodami klientą apie nesklandumus, jau turime radę geriausią alternatyvą. Yra tekę detalę skraidinti lėktuvu – klientui detalės reikėjo labai skubiai ir greičiausias būdas ją gauti buvo užsisakyti tiesiogiai iš gamintojo Vokietijoje. Paprastai iš Vokietijos pristatymas trunka apie 3-4 d., tačiau stengėmės padėti klientui ir paieškoję alternatyvų, radome oro siuntas. Pasiūlėme klientui, jis sutiko ir jau kitą dieną gavo savo prekę. Kaip ir minėjau, stengiamės viršyti klientų lūkesčius.
Tokiame versle ne karta teko susidurti su kokybės ar tiekimo problemomis. Kokybės klausimai yra vieni kebliausiu nes klientai dažniausiai prašo sprendimo čia ir dabar, o tiekėjams ir gamintojams ne visada yra galimybė pateikti atsakymus, kartais reikalaujama, jog tokios prekės būtų atsiųstos patikrinimui. Dabar esame įsivedę tokių situacijų sprendimo standartą. Klientui iškart pateikiame kelis sprendimo variantus, todėl su problemomis susitvarkome daug greičiau.
Pastaraisiais metais transporto pasaulis itin sparčiai modernėja, technologijos tampa vis sudėtingesnėmis, daugėja elektronikos ir pan. dalykų. Kaip visa tai veikia serviso įmones?
Tai verčia įmones daugiau investuoti į darbuotojų kvalifikaciją. Norint išlaikyti aukštus aptarnavimo standartus tai yra būtina.
Ar auga investicijų poreikis?
Taip, bet manau, jog tai natūralu. Norint, jog įmonė augtų, investicijos yra privalomos.
Kaip dažnai tenka kelti vadybininkų kvalifikaciją? Kiek sudėtinga/lengva spręsti tokius uždavinius?
„Rebordoje“, atsižvelgiant į pareigybes, darbuotojai įvairiuose mokymuose dalyvauja 2-5 kartus per metus. Manau, kad šiuo metu spręsti kvalifikacijos uždavinius nėra sudėtinga, nes patys darbuotojai yra linkę skirti savo laisvo laiko bei domėtis aktualiais mokymais ir pan. Greičiausiai dauguma supranta, kad tobulėjimas savo srityje yra privalomas ir reikalingas ne tik darbdaviui, tačiau ir pačiam. Juk tai investicija į patį save. Kita užduotį lengvinanti aplinkybė – dauguma mūsų tiekėjų ir gamintojų patys siūlo įvairius mokymus.
Ar jūsų įmonė svarsto galimybes keliauti paskui didžiosiose Europos valstybėse kabotažo paslaugas teikiančias Lietuvos transporto kompanijas ir atidaryti ten filialus ar apskritai migruoti iš gimtinės?
Kolkas nesvarstome. Manau, optimizavus sandėlio bei tiekimo veiklą, galėsime pasiūlyti alternatyvų migruojančioms įmonėms.
Kiek apskritai kasdienę Lietuvos detalių prekybos rinką įtakoja Europos Sąjungos politika? Ar sekate ir analizuojate procesus, susijusius su vadinamuoju „mobilumo paketu“?
Europos Sąjungos politika daro didelę įtaką, nes mes esame bendrijos dalis ir visi ES sprendimai mums yra aktualūs. Stebėjome “mobilumo paketo” istoriją. Atrodo, kad didžiosios ES ekonomikos siekia apsaugoti savo transporto sektorių. Dabar daug kalbama apie ekologiją, tačiau sprendimas sunkvežimius grąžinti į registro šalį, rodos, prasilenkia su ekologija.
Kokį pažymį rašytumėte Lietuvos politikams ir valdžios institucijoms (Susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija ir pan.), nuo kurių sprendimų priklauso transporto verslo aplinka mūsų šalyje?
“Mobilumo paketo”- aštuoni. Bendrai Lietuvos institucijoms rašau šešis su pliusu. Pagrindinė priežastis – dialogo tarp valdžios ir verslo atstovų sprendžiant aktualius klausimus trūkumas. Kitos problemos: daug biurokratijos ir “popierizmo”, dalis institucijų nesusišneka tarpusavyje.
Pagal kokį scenarijų jūsų manymu artimiausiais metais vystysis Lietuvos ir Europos transporto (plačiąja prasme – nuo savavaldžių mašinų atsiradimo iki detalių tikimo ir remonto) rinka?
Jei kalbame apie 5 metų laikotarpį, manau, jog artimiausiais metais dar nebus didelio lūžio elektros ar savavaldžių transportų priemonių rinkoje. Visų pirma dėl to, kad dauguma ES šalių, įskaitant Lietuvą, turėtų pasikeisti įstatyminę bazę, kelių eismo taisykles dėl savavaldžių transporto priemonių. Antra priežastis – milžiniškos vietinės valdžios ir ES šalių investicijos, kurių reikalauja šios rinkos, reikia suvienodinti teisės aktus, kelių eismo taisykles, numatyti elektros įkrovos stotelių taškus ne tik automagistralėse, bet ir miestuose. Tam, kad investicijos būtų įsisavintos optimaliausiai reikia visų ES šalių indelio.
Ką darytumėte jei būtumėte Lietuvos prezidentas, Susisiekimo ministras ar „Linavos“ prezidentas?
Inicijuočiau glaudesnį bendradarbiavimą tarp valdžios institucijų ir verslo atstovų. Dabar vis dar jaučiamas susipriešinimas. Tik diskutuojant ir bendradarbiaujant gali būti priimti geriausi sprendimai Lietuvai.
—
UAB „Reborda“ KONTAKTAI >>
